Apie vietą

XX a. pradžioje magistratas svarstė, kaip geriau panaudoti Teatro aikštę. Buvo siūloma dalį jos paversti skveru, o kitą palikti laisvą visuomenės susibūrimams. Pagaliau nutarta aikštės viduryje statyti fontaną ir aplink jį įrengti trikampį skverelį. Fontanas 1912 m. buvo pastatytas, o skverelio atsisakyta.

1912 m. Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduoja jaunutę basą mergaitę su gėlės žiedu – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Simono Dacho fontanas buvo pastatytas iš visuomenės lėšų. Paminklui dosniai aukojo ir Klaipėdos krašto lietuviai. Tai buvo pirmas humanitarinio turinio memorialinis statinys šiame krašte. Nuo kitų oficialių paminklų jis skyrėsi lyriškumu, romantiškumu ir demokratiškumu.

„Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje bei Austrijoje. Ją galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.