Apie vietą
Skulptūra (pasakoja):
– Kai skulptorė iš Liuksemburgo Maree Josee Kerschen Vilniuje lankėsi pirmą kartą, klaipėdiečiai pakvietė ją kitą vasarą atvykti į Klaipėdą – sudalyvauti Smiltynės granito kalimo simpoziume.
Maree Josee Kerschen su džiaugsmu priėmė kvietimą ir tapo pirmąja skulptore, atvykusia kurti į Klaipėdą iš Vakarų Europos sovietmečio pabaigoje.
Prieš pradėdama darbą, menininkė paklausė: koks yra Lietuvos tautinis paukštis?
Ką manote jai atsakė klaipėdiečiai?
Praeivis:
-Genys, balandis, zylutė, pelėda, o gal gandras?
Skulptūra:
– Atspėjote, jai pasakė, kad tautinis lietuvių paukštis yra gandras. Skulptorė savo kūryboje dažnai vaizduodavo moterų-paukščių pavidalus. Todėl šią temą vystė ir Klaipėdoje, kurdama legendą apie lietuvių norą būti laisviems. Nors dar reikėjo palaukti, juk buvo tik 1987-ųjų vasara, treji metai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau skulptorė, atvykusi į Lietuvą, pajuto, kad lietuvių tauta jau subrendusi laisvei. Ji pavaizdavo moterį-gandrę, kuri pakišusi galvą po sparnu, ruošiasi skrydžiui. Juk skrydis reiškia laisvę.
Praeivis:
– Bet skulptūra nesivadina „Gandras“ arba „Laisvė“. Parašyta „Paukštulis“. Ne paukštelis, paukštis.
Skulptūra:
– Pritariu, gražiai mane pavadino – Paukštulis. Kai pagamino pirmąjąinformacinę lentelę, joje buvo parašyta „Paukštelis“. Matyt, simpoziumo organizatoriai pagalvojo, kad skulptorė suklydo. Tačiau ne, Maree Josee Kerschen primigtynai paprašė skulptūros pavadinimą ištaisyti, – turi būti „Paukštulis“.
Praeivis:
– Įdomu įdomu. Juk taip sako dzūkai. Matyt skulptorei žodis Paukštulisskambėjo panašiau į jos gimtąją prancūzų kalbą, – švelniai murkiančiai. P a u k š t u l i s (ištarti su prancūzišku akcentu)
Skulptūra:
– Ar pastebėjai, kad esu iškalta ne iš granito?
Praeivis:
– Žinoma, kad pastebėjau. Iš bazalto. Ar taip?
Skulptūra:
– Tikrai taip. Iš bazalto Maree-Josee Kerschen iškalti mane padėjo akmens meistras klaipėdietis Jonas Virbauskas – auksinių rankų akmenorius, beveik prie visų šio parko skulptūrų savo kaltąpridėjęs.